šunikas

šunìkas sm. (2) NdŽ 1. bjaurus, piktas šuo: Eikiat, šunìkai, pagaukiat tą katiną i suėskiat (ps.) Pln. ^ Tie vaikai kaip šunìkai Pln. 2. J.Jabl, BŽ283, OGLII276, NdŽ, KŽ, Kl šunsnukis, niekšas.